Kaip nelikti apgautam straipsnių apie sveiką mitybą?

      Komentarai įrašui Kaip nelikti apgautam straipsnių apie sveiką mitybą? yra išjungti

žiniasklaidos apgaulėPaskutiniu metu užsienio žiniaskaidoje sklando nauja žinia: „Italų mokslininkai nustatė, kad makaronų vartojimas neskatina nutukimo“. Kadangi vakaruose kyla praregėjimas, kad ne riebalų, o iš tiesų angliavandenių perteklius mityboje didina širdies ir kraujagyslių bei metebolinių ligų riziką, tokia žiniaskaidos reakcija yra tik visuomenės inercijos pavyzdys. Tokio pasipriešinimo visuomet buvo ir bus, dėl to rūpintis nereikia, svarbiau išmokti pastebėti, kaip tokie straipsniai manipuliuoja visuomenės nuomone ir neužkibti ant šio kabliuko.

Dangstomasi mokslu kaip religija

Pirmiausia reikia pastebėti, kad mokslas šiuolaikinėje visuomenėje pakeičia religiją. Vakaruose ir bendrai pramoniniame pasaulyje save laikančių tikinčiais žmonių mažėja, tačiau žmonių mąstymas, o tiksliau noras kuo nors tikėti niekur nedingo. Dėl to tai, kas valstiečiui prieš 200 metų buvo kunigas, dabar mietiečiui yra mokslinkas – tai „žmogus, kuris turi mistinę galią pažinti realybę geriau nei aš pats“, todėl kaip anuomet kunigu, taip šiuo metu mokslininkais tikima nesusimąstant, kuo tas mokslininkas remiasi.

Pastebėkite, visi straipsniai apie sveiką mitybą turi žodžius „mokslininkai įrodė“, „mokslininkai nustatė“ arba „moksliškai pagrįsta“. Mokslinis realybės pažinimo pagrindas yra sveikintinas, jis suteikia galimybę bet kam patikrinti skleidžiamus teiginius, jo vienas iš komponentų ir yra nuolatinė abejonė pastebėjimais ir jų tikrinimas. Tačiau su moksliniu darbu nesusipažinęs žmogus nežino, kaip abejoti ir nemoka patikrinti pateikto tyrimo rezultatų, todėl žiniaskaidą tuo pasinaudoja ir apgaule įbruka savo nuomonę, uždangstydama viską „mokslininko autoritetu“. Kad tą įrodyčiau, išnagrinėsiu šį straipsnį ir parodysiu, kaip žurnalistai jus apgauna.

Ar yra nuoroda į pirminį šaltinį?

Pirmas pastebėjimas ir teigiamas šio įrašo bruožas yra tai, kad yra pateikta nuoroda į tikrą mokslinę publikaciją, todėl yra bent galimybė patikrinti, ar žurnalistai tinkamai aprašė tyrimą ir perteikė tikras išvadas. Dažna greičiausiai tyčinė klaida būna nenurodyti tikslios tyrimo publikacijos, o tik įvardinti tyrimą atlikusį mokslininką, įstaigą arba blogiausiu atveju tik šalį, pavyzdžiui „Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai ištyrė…“, „Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė…“. Jei nėra nuorodos į tikrą publikaciją, tačiau teigia, kad „mokslišakai pagrįsta“, siūlau net negaišti laiko skaitant tokį įrašą – tai buvo nutylėta tyčia, greičiausiai tam, kad negalėtumėte atsklaeisti melo.

Ko neįrodo koreliacinis tyrimas?

Antras pastebėjimas tas, kad mokslininkų atliktas tyrimas, kuriu buvo pagrįstos išvados, yra koreliacinis. Tai reiškia, kad buvo tiriama ar yra koks nors statistiškai patikimas ryšys tarp makaronų vartojimo ir kūno masės indekso ir juosmens ir klubų apinties santykio. Tyrimu nebuvo siekiama išsiaiškinti pačio mechanizmo, kaip makaronų vartojimas gali veikti šiuos du rodiklius.

Daug sveikos mitybos tyrimų yra koreliaciniai, tačiau žurnalistai nutyli, kad moksle koreliaciniai tyrimai yra skirti tik mokslininkų dėmesiui atkreipti. Koreliacinis tyrimas tiria ar yra ryšys tarp kokių nors parametrų, jei nustatoma, kad ryšys yra, turi būti atliekami tolimesni tyrimai, nustatyti mechanizmui, kokio tipo tas ryšys, kuris parametras kurį veikia, o gal išvis jie abu veikiami trečio, į koreliacinį tyrimą neįtraukto, parametro. Pavyzdžiui jei pastebiu, kad pasivaikščiojus lietuje, mano plaukai šlapi, galiu sakyti, kad plaukų drėgnumas koreliuoja su mano vaikščiojimu lietuje, tačiau toks pastebėjimas nepasako, kas ir kaip tą lemia, todėl iš jo galima padaryti klaidingas išvadas, pavyzdžiui: „jei mano plaukai šlapi, reiškia, kad aš vaikščiojau po lietų“ arba „jei mano plaukai šlapi, vadinasi lauke lyja“. Abi šios išvados neįvertina to, kad mano plaukai šlapi gali būti ir nuo maudymosi po dušu, nardymo baseine arba prakaito intensyviai sportuojant.

Koreliaciniai tyrimai naudingi tik mokslininkams, tačiau beverčiai ir net apgaulingi daryti gyvensenos pokyčių sprendimus. Jei skaitote įrašą apie sveiką mitybą, kuriame sako „…mokslininkai nuststė, kad„, tai rodo, kad greičiausiai remiamasi koreliaciniu tyrimu ir tokio mokslinio straipsnio išvados nepadės jums asmeniškai pasirinkti savo gyvensenos. Jei įdomu mokslininkų nuomonė apie sveiką mitybą, svarbiau skaityti įrašus, kuriuose sakoma „…mokslininkai ištyrė, kaip…“ arba …mokslininkai ištyrė, kodėl…“.

Kas nutylima tyčia?

Trečias pastebėjimas yra tas, kad žurnalistai savo įraše nemini, bet mokslinėje publikacijoje parašyta, kad iš tiesų didesnis kūno svoris, didesnis kūno masės indeksas ir didesnis juosmens bei klubų santykis iš tiesų nuo suvartojamųu makaronų masės maiste priklausė tiesiogiai (tai yra priešinga išvada, teigiama įraše), tačiau tik kai mokslininkai perskaičiavo suvartojamų makaronų masės santykį su visa suvartota energija arba su kūno mase, gavo neigiamą priklausomybę. Tai rodo, kad kūno masės indeksas arba juosmans ir klubų santykis priklauso nuo medžiagų apykaitos, o ne tiesiogiai nuo vartojamo maisto. Todėl mokslininkai patys savo išvadose rašo, kad reikia tikslesnių tyrimų ištirti šį efektą, na o žurnalistai tiesiog tokį svarbų pastebėjimą nutyli.

Kitas svarbus pastebėjimas, kurį žurnalistai paminėjo, tačiau irgi nesureikšmino, yra tai, kad visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad žmogus vartojo daugiau makaronų, buvo nustatyta, kad jis geriau laikėsi Viduržemio jūros dietos, kurioje yra daug žalumynų, daržovių ir mononesočiųjų riebalų, kurie gerai reguliuoja medžiagų apykaitą. Būtent tokiems dalykams pastebėti ir būtina, kad žurnalistai nurodytų tikrą mokslinę publikaciją.

Mano nuosprendis

Mano išvada apie šį įrašą – nors tyrimas ir mokslinė poblikacija buvo skirta ne visuomenei, o siauram mokslininkų ratui kaip tarpinis sveikos mitybos įpročių tyrimas, žurnalistai pasigavo populiarią temą, klaidingai pateikė išvadas ir iš to sukūrė savo laikraščio arba svetainės turinį, kuris pritrauktų daugiau skaitytojų. Jiems juk nerūpi, kad žmonės nepasidomėję giliau, priims mintis už „gryną pinigą“ ir pritaikys jas savo gyvensenai keisti arba kaip tik tuo argumentuos savo nesveiką gyvenimo būdą. O juk iš tiesų mokslininkai savo publikacijoje sako visai ką kitą.