Ką mums atneš Elnias devyniaragis?

      Komentarai įrašui Ką mums atneš Elnias devyniaragis? yra išjungti

Gruodžio 21-oji senovės lietuvių kalendoriuje minima kaip Elnio devyniaragio šventė. Šią dieną būdavo sakoma, kad Elnias išbėga ir grįš tik per Kalėdas su Saule savo raguose. Tai būtu graži pasaka, jei joje nebūtų tiek daug faktų, atspindinčių senovės lietuvių ir kitų pirmykščių tautų Gamtos ritmų suvokimą, kuriuo pasinaudoti privalome ir mes.

Kuo ypatingas šis laikotarpis?

Gruodžio 21 dieną nustoja ilgėti naktys ir trumpėti dienos, o gruodžio 24-oji yra paskutinė diena, kai taip išlieka. Gruodžio 25-oji diena jau ilgesnė, o naktis trumpesnė už ankstesnes. Taigi visas šis laikotarpis žymi Saulės apsigręžimą – užuot toliau kasdien vis žemėjusi, ji kasdien pradeda vis aukščiau pakilti virš horizonto. Tai senovės tautoms, stebėjusioms dangaus ženklus, reiškė, kad grįžta pavasaris, kad viskas gerai, Saulė nepradingo ir tikrai ateis nauji metai – Gamtos ratas sukasi toliau.

O kuo čia dėtas elnias?

Remiantis Jono Vaiškūno knyga „Skaitant dangaus ženklus“, elniu senovės lietuviai, greičiausiai ir aplinkinės bei kai kurios kitos Eurazijos tautos, vadino skorpiono žvaigždyną. Šis žvaigždynas visada matomas danguje, tačiau būtent gruodžio 21 dieną jis visiškai pasislepia už Saulės ir kartu su ja kasnakt keliauja už horizonto, o gruodžio 25 dieną jis pradeda išlįsti iš už Saulės. Na o visa kita mitologija buvo skirta susieti šiems dviems įvykiams: Elnias pasislepia – naktys nustoja trumpėti, Elnias išlenda – dienos pradeda ilgėti, Saulė, regis, grįžta.

Kadangi tai naujų metų pradžia, matyt Saulė taip pat nauja, todėl buvo sakoma, kad ją nukala kalviai. Saulę kalviai „kalė, da kalė“, ir nukalė (remiantis Henriko Kulvinsko knyga „Lietuvių kalbos metmenys“ dalelytė „da“ gali reikšti „dar“ arba „ir“). Dėl to šio laikotarpio dainose dažnai minima „oi, Kalėda Kalėda“ greičiausiai tiesiogiai reiškia naujai nukaltą Saulę, kuri davė ir pavadinimą visai šventei. Dainose yra užrašyta ir požymių, jog buvo tikima, kad nauja Saulė, keliaujanti per dangų, teikia dovanas. Greičiausiai turima galvoje buvo Gamtos teikiamos dovanos: šiluma, šviesa ir maistas.

Kaip Elnias virto Kalėdų Seneliu?

Tad senovės lietuvių ir kitų tautų pasaulėžiūroje Kalėdų laikotarpis siejasi su Elnio per dangų nešamos skaisčiai raudonos dovanas teikiančios Saulės įvaizdžiu. Šis įvaizdis giliai įrašytas mūsų kultūrinėje pasąmonėje, todėl nesunku buvo įsitvirtinti ir kur kas naujesniam, ryškiai raudoną kostiumą dėvinčio ir dovanas dalijančio senelio, keliaujančio per dangų elnių tempiamomis rogėmis įvaizdžiui. Šis įvaizdis, daugiausia siejamas su mitiniu Santa Klausu, buvo sukurtas XIX a. pirmoje pusėje JAV.

Tai, kad šis įvaizdis buvo taip plačiai priimtas, yra geras pavyzdys to, kad mūsų dvasia (psichika) statoma lyg piramidė iš lygmenų, ir jei aukštesni lygmenys remiasi žemesniais, piramidė stovi tvirtai. Taip pat visa ši istorija rodo, kad bet kokia tradicija kažkada turėjo praktinę naudą, tik mes ją pamiršome, todėl liko tik tuštėjanti forma.

Tad kuo mums gali padėti Elnias devyniaragis?

Aukščiausią, Deimantinę Sveikos gyvensenos laiptų pakopą pasiekęs žmogus turėtų gyventi pagal Gamtos ritmus, vienas jų – metų ritmas. Pirmykščiai žmonės rankiotojai tą ritmą jautė savo kailiu (tikra to žodžio prasme). Vėliau medžiotojai-rankiotojai metų ritmą sekė per gyvūnų elgseną. Klajokliai gyvulininkai turėjo taikyti paprasčiausias astronominio ritmo sekimo priemones, kad žinotų, kada kergti bandą. Per anksti atvesti jaunikliai sušaltų, o per vėlai – pilnai nesubręstų iki kitos žiemos.

Tačiau žemdirbiams kosminio ritmo sekimas buvo visų svarbiausia. Jiems buvo ypač svarbu žinoti, kada sėti, kada pjauti, kada arti, kuriais metais kurį lauką naudoti ir t.t.  Aišku, kyla klausimas, ar pirmiau žmonės išmoko sekti kosminius ritmus, ir dėl to sugebėjo užsiimti veiksminga žemdirbyste, ar pradėjo užsiimti žemdirbyste, ir todėl pradėjo labiau domėtis dangaus kūnų keliu. Čia kaip „vištos ir kiaušinio“ klausimas, kol kas archeologai aptinka požymių abiems scenarijams.

O kuo metų ritmas svarbus mums, šiuolaikiniams žmonėms? Nors nuo pirmykščių rankiotojų laikų visuomenė stipriai pasikeitė, tačiau žmogaus kūnas, o ypač medžiagų apykaita – ne. Aplinkos temperatūra ir šviesos kiekis pasiekiantis akis, vis dar turi didžiulę įtaką mūsų vidiniam laikrodžiui ir lemia energijos apytakos procesus. Šaltu metų laiku vyrauja švaistymo-nykimo, o šiltu – kaupimo-augimo procesai, todėl ir elgsena bei mityba turėtų šio ritmo neišderinti. Na o Elnias devyniaragis mums praneša, kad atėjo žiemos laikas, praeis šventės ir prasidės žiemos pasninkas, kuris truks iki pavasario lygiadienio, Velykų.

Kas tas žiemos pasninkas?

Tai ne įprastas mums pasninkas, kai atsisakoma mėsos ar gyvulinės kilmės maisto, ir tai daroma tik penktadieniais. Sveikos gyvensenos laiptų Auksinę pakopą praėjusiam ir į Deimantinę įžengusiam žmogui žiemos metu reikėtų vengti mitybos įpročių, kurie per daug skatina augimo-kaupimo procesus. Todėl Deimantinėje pakopoje žiemos pasninkas iš tiesų yra angliavandenių pasninkas. Jo metu:

  • nereikėtų persivalgyti
  • valgyti ne daugiau nei 3 kartus per parą, dar geriau 2
  • labai stipriai riboti saldžius ir kitus daug angliavandenių turinčius produktus
  • mitybos pagrindą turi sudaryti ląstelienos ir riebalų šaltiniai.

Esant tokiai mitybai, sezoninėms „peršalimo“ ligoms tiesiog nebus vietos tokio žmogaus kūne.

Tad lai per Kalėdas parbėgsiantis Elnias devyniaragis

parneš ne tik naują Saulę visai gamtai,

bet ir sveikatą Jūsų šeimai!