Koks kūdikių maitinimas skatina jų sveiką gyvenseną ateityje?

      Komentarai įrašui Koks kūdikių maitinimas skatina jų sveiką gyvenseną ateityje? yra išjungti

maitinamas kūdikisKūdikių maitinimas kelia ypač daug klausimų tėvams. Nieko keisto, nes rūpestingi tėvai suvokia, kad būtent kūdikystėje ir vėliau ankstyvoje vaikystėje padedamas pagrindas tolimesniam žmogaus sveikos mitybos įpročių formavimuisi. Priklausomai nuo mitybos režimo šiame amžiaus tarpsnyje, vaikas gali tapti daugiau arba mažiau linkusiu netinkamai maitintis vyresniame amžiuje, o tai turi milžinišką įtaka visai jo sveikatai.

Kol naujagimis, o vėliau ir kūdikis, maitinamas motinos pienu, apie tai daug sukti galvos nereikia – motinos organizmas pats individualiai pritaiko pieno sudėtį prie kūdikio fiziologinių poreikių, o kadangi kito pasirinkimo kūdikis neturi, tai būtent tą pieną noriai ir renkasi. Pirmoji problema kyla, kai dėl įvairių išorinių priežasčių atsisakoma maitinti motinos pienu ir pradedama maitinti mišinukais. Mokslas iki dabar tiksliai net nežino, kokios medžiagos turi sudaryti motinos pieno pakaitinius mišinius, todėl visi jie nėra idealiai pritaikyti tenkinti naujagimių ir kūdikių fiziologiniams poreikiams, o tam, kad tėvai noriai juos pirktų, įdedama cukraus, nes saldesnį mišinuką kūdikis noriau valgo.

Pirmosios ligos – netinkamo kūdikių primaitinimo pasekmė

Antroji problema kyla, kai pradedama atsisakyti motinos pieno arba mišinukų ir kūdikis primaitinamas „kietu“ maistu. Tai yra būtent tas amžius, kai kūdikis ir jo žarnyno mikroflora yra pripratinami prie mitybos, kurioje dominuoja krakmolas. Tokius žmones, kurių mitybos pagrindą sudaro krakmolas, vadinu „krakmovalgiais“ – taip kur kas aiškiau. Juk kai įvardijame, kad žmogus vegetaras arba mėsėdis, tai daugumai juk irgi viskas aiškiau pasidaro, ar ne?

Dažniausiai, net gydytojų patariami ir raginami, tėvai primaitinti pradeda įvairiomis „daržovių“ košytėmis, kurios išvirtos bulvių pagrindu, juk tarp krakmovalgių vyrauja nuostata, kad bulvė yra daržovė. Būtent tame amžiuje kūdikio organizmas ir demonstruoja netinkamas reakcijas į krakmolo perteklių mityboje: prasideda slogytės, bėrimai, pilvuko raižymai ir viduriavimai. Tačiau organizmas, susidūręs su tėvų atkaklumu, pereina į pristaikymo stadiją, persitvarko žarnyno mikroflora ir, rodosi, kad viskas susitvarko. Tačiau tai yra tik kompensacinė būsena ir ilgus dešimtmečius toje būsenoje veikęs organizmas ilgainiui išsiderina tiek, kad pasimato ryškūs lėtiniai susirgimai: dirgliosios žarnos sindromas, hemorojus, opos, aukšta cholesterolio koncentracija kraujyje, kuri veda į širdies ir kraujagyslių ligas, galiausiai pats dažniausiais tarp onkologinių susirgimų – žarnyno vėžys.

Tad kaip maitinti tuos kūdikius, kad ne sugriautume, o ugdytume jų sveikatingumą? Ar leisti jiems valgyti, ką jie nori, kaip daro dauguma įprastų tėvų – duoti viską, kas vaikui skanu? O gal remiantis tam tikrais įsitikinimais patiems parinkinėti tinkamus produktus ir griežtai drausti „nesveiką maistą“, kaip daro dauguma veganų ir kitas sveikatinimosi metodikas propaguojačių tėvų?

Klaros Deivis eksperimentas

Atsakymo į šiuos klausimus ieškojo Klara Deivis, kai 1926 m. Klyvlende pradėjo ilgiausiai istorijoje trukusį nenutrūkstamą mitybos įpročių tyrimą. Šiais laikais, dėl etikos sumetimų, toks tyrimas tiesiog negali būti atkartotas, todėl jos surinkti duomenys yra neįkainojama dietologų brangenybė.

Klara įkūrė eksperimentinę kūdikių prieglaudą, kurioje apgyvendino kieto maisto dar neragavusius 6 – 11 mėn. amžiaus našlaičius iš kitų kūdikių namų arba paauglių bei našlių mamų kūdikius. Visa prieglaudos dienotvarkė buvo sureguliuota tik mitybos prioritetų tyrimui, valgymo metu nebuvo leidžiamas joks emocinis kontanktas tarp seselių ir kūdikių ir tarp pačių kūdikių. Taip buvo siekiama pašalinti įtakos maisto pasirinkimui galimybę, nes Klara įtarė, jog mūsų mitybos įpročiai gali būti kultūriškai suformuoti tėvų ir likusios šeimos reakcijos į tam tikrus maisto produktus arba valgymo įpročius.

Kiekvieno valgymo metu kūdikiui buvo siūloma rinktis iš 10-ties maisto produktų. Kai kūdikis kuriam nors produktui skirdavo dėmesį, prižiūrėtoja galėjo paimti šaukštą ir įdėti to produkto į burną. Kūdikis taip pat galėjo ir atsisakyti būti maitinamas šaukštu, tada prižiūrėtoja turėjo leisti jam valgyti rankomis nieko nekomentuodama. Kaskart kūdikiams buvo siūloma vis kitų 10-ties produktų iš 34 variantų, visi produktai buvo pateikiami susmulkinti arba sumalti, o šakninės daržovės, mėsa ir organai buvo pateikiami ir žali, ir virti:

Vanduo Pomidorai Salotos Šaltina
Pienas Burokai Avižų dribsniai Vištiena
Raugintas pienas Morkos Kviečiai Kasa
Jūros druska Žirniai Kukurūzų dribsniai Smegenys
Obuoliai Ropės Miežiai Kepenys
Bananai Žiediniai kopūstai Rugių trapučiai Inkstai
Apelsinų sultys Gūžiniai kopūstai Jautiena Menkė
Ananasai Špinatai Ėriena
Persikai Bulvės Kaulų čiulpai

Klara pastebėjo, kad greitai kūdikiai pamėgdavo vienus produktus, ir rečiau vartodavo kitus, tačiau beiveik visi kūdikiai išbandė visus produktus. Kitas pastebėjimas buvo tai, kad kūdikių prioritetai priklausė nuo dienos: buvo dienų, kai jie troško vien tik kepenų, kitą – bananų, kiaušinių arba pieno. Dar kiti saujomis rijo druską. Kadangi į eksperimetą kūdikiai pateko iš sunkių sąlygų, jie visi turėjo per mažą svorį, dažnas turėjo rachitą. Gydytojai nuolat stebėjo visų kūdikių būklę ir nustatė, kad ji taisėsi. Net rachitų sergantys kūdikiai, kurie atsisakė gerti žuvų taukus, iš savo pasirinktos mitybos gaudavo pakankamai vitamino D. Kai kūdikiai peršaldavo, jie patys save gydydavo vartodami morkas, burokus ir žalią jautieną. Vidutiniškai kūdikių racine buvo 17%cal. baltmų, 35%cal. riebalų ir 48%cal. angliavandenių.

Prieštaringos išvados

Tačiau šis tyrimas nespėjo atsakyti į svarbiausią klausimą, ar kūdikių pasirinkimas būti toks pats tinkamas, jei į racioną būtų įtraukti ir saldumynai arba kitas „nesveikas“ maistas, nes atėjus Didžiajai depresijai tyrimo finansavimas buvo nutrauktas. Būtent todėl šio tyrimo duomenys yra taip skirtingai interpretuojami: vieniems jis įrodo, kad vaikų skonis yra įgimtas, kitiems, kad išsiugdytas, tretiems, kad intuityviai priderinamas prie organizmo būklės, ketvirti sako, kad tyrimas nevyko įprastomis civilizuotomis sąlygomis, todėl jo duomenys nėra pritaikomi realybėje.

Kokias išvadas galėčiau daryti aš? Pirmiausia, kad tėvų pareiga užtikrinti tinkamą produktų pasirinkimą – mūsų laikais tai reiškia šaldytuvą, kuriame yra tik įvairaus sveiko apdorojimo pilni augaliniai ir neaugaliniai produktai be papildomų prieskonių. Antra, reikia leisti vaikui pačiam rinktis iš esamų produktų, nes jo skonis geriausiai jaučia, kas jam reikalinga duotu momentu. Jei vaikas nuo kūdikystės augs tokiose sąlygose, jis net ir paauglystėje ar vyresniame amžiuje nenorės tiek nesveiko maisto, kaip dabartiniai paaugliai.