Kaip prasta mamų mityba kenkia jų vaikaičių sveikatai

      Komentarai įrašui Kaip prasta mamų mityba kenkia jų vaikaičių sveikatai yra išjungti

Sąmoningi tėvai žino, kad mityba nėštumo ir žindymo metu turi didelę įtaką jų vaikų sveikatai. Tačiau paaiškėjo dar svarbesnė priežastis mamoms savo pačių mityba susirūpinti kur kas anksčiau nei prieš pat pastojant. Kartu ta pati priežastis skatina pasirūpinti savo vaikų, ypač mergaičių, sveika mityba, jei norima auginti sveikus vaikaičius.

Mikrobiomika – naujas sparčiai augantis mokslas

Mūsų protėviai nėštumui ruošdavosi bent metus prieš pastojant, bet vėliau ši praktika buvo užmiršta. Greičiausiai dėl to, kad buvo apipinta mitais ir prietarais, kuriuos mokslo pažanga paskubomis atmetė kaip beverčius.

Dvidešimtame amžiuje vis stipiau įsitvirtinant genetikai, sveika gyvensena buvo nustūmta į užmarštį, tikint, kad viską lemia niekam nepavaldūs genai ir nieko pakeisti neįmanoma, galima tik vaistais ir kitu gydymu mažinti tų genų sukeliamas nepageidaujamas pasekmes.

Tik dvidešimt pirmajame amžiuje stebime spartų mikrobiomikos, mokslo apie mikroorganizmų sąveiką gyvuose organizmuose, atgimimą. Prmiausiai tai siejamą su mikrobiologijos instrumentų sparčiu tobulėjimu, vienas iš jų, žymiai supaprastėjusi DNR tyrimų metodika, leidžianti tyrinėti mikroorganizmus, kurių neįmanoma nei pamatyti mikroskopu, nei užauginti petri lėkštelėse.

Prasta mityba sekina žarnyno mikroekosistemas

Štai tokio vieno tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale Scienece,  teigia, kad netinkama žarnyno mikroekosistema yra paveldima ir jei palikuonių mityba tokia pat prasta, tai su kiekviena karta ji prastėja ne procentais, o kartais.

Kai tiriamos žiurkės buvo maitinamos maistu, kuriame buvo pakankamas kiekis ląstelienos, jų žarnyno mikroekosistemos bioįvairovė buvo didžiulė ir pakankama išlaikyti kūną sveiku. Tai pati bioįvairovė būdavo perduodama ir palikuonims gimimo metu. Šis reiškinys įrodytas ir žmonėms, tačiau veikia tik jei gimstama natūraliu būdu, per makšties kanalą, o ne Cezario pjūvio pagalba. Taigi jei žiurkių palikuonys ir toliau būdavo maitinami subalansuota mityba, kurioje būdavo pakankamas kiekis ląstelienos, jų žarnymo mikroekosistemos bioįvairovė išlikdavo.

Tačiau jei žiurkių mityboje ląstelienos būdavo per mažai, žarnyno mikroorganizmams stigdavo maisto ir bioįvairovė sumenkdavo net 30%. Dar svarbiau tai, kad jų palikuonis toliau maitinat nesubalansuotu maistu, ta bioįvairovė dar mažėdavo. Na o jau esu minėjęs ankstesniuose įrašuose, kad tinkama žarnyno mikroekosistemos būklėsyra būtina viso kūno sveikatai išsaugoti ir užkirsti kelią tokioms ligoms, kaip aterosklerozė, uždegiminė žarnyno liga, antrojo tipo diabetas, nutukimas ir daugelis kitų.

Blogiausia tai, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog taip nuskurdinta žarnymo mikroekosistemos bioįvairovė neatsistato, jei žiurkės vėl pradedamos maistinti subalansuota mityba, kurioje ląstelienos yra pakankamai – tam būtinas mikrobiomo transplantavimas. Tai procedūra, kai iš sveikos žiurkės, maitintos subalansuotai, paimami išmatų mėginiai ir perkeliami į sergančios žiurkės žarnyną. Sunykusi mikroekosistemos bioįvairovė reikškia, kad sumažėja mikroorganizmų rūšių ir porūšių skaičius. Tačiau pakeitus mitybą į subalansuotą, vis dėlto pasikeičia žarnyno mikroekosistemą sudarančių mikroorganizmų genčių santykis, taip pat keičiasi santykis tarp bakterijų, archėjų, grybelių ir virusų.

Kaip tyrimų rezultatus pritaikyti sau?

Bet ar galim tyrimų su žiūrkėmis rezultatus taikyti taip tiesiogiai sau? Manau, kad taip. Pirmiausia dėl to, kad mūsų ir žiurkių virškinimo sistema yra labai panaši, o antra, iš tiesų tiriama buvo mikroorganizmų ekosistema, o ne žiurkių organizmai, todėl labai panašiam žarnyne labai panaši mikroekosistema elgiasi labai panašiai, sakyčiau net taip pat. Tad kokias išvadas galima pagaryti iš šio straipsnio ir ką pritaikyti sau? Štai mano pamąstymai:

  1. Sveikoje mityboje turi būti pakankamai ląstelienos, t.y. jos turi būti ne mažiau nei pusė to kiekio, kiek vartojama kitų angliavandenių.
  2. Tokia subalansuota mityba turi tęstis visą gyvenimą, ne tik svarbaus tarpsnio metu, moterims, pavyzdžiui, per nėštumą.
  3. Subalansuota mityba yra kur kas svarbiau nei probiotikai, tačiau kritinias atvejais gali prireikti ir jų, tačiau ne bet kokių, o labai konkrečių rūšių mikroorganizmų.
  4. Vaikų mityboje taip pat nuolat turi būti pakankamas kiekis ląstelienos.

Ar tai lengva pasiekti? Tikrai ne. Ar verta stengtis? Tikrai taip!