Uždegiminė žarnyno liga – bausmė už saldžią vaikystę

      Komentarai įrašui Uždegiminė žarnyno liga – bausmė už saldžią vaikystę yra išjungti

Kai dar lankiau mokyklą, mano žarnynas dažnai keldavo nemalonius pojūčius: ilgai raižydavo pilvą, skausmingai pūsdavo vidurius. Iš pradžių galvodavau, kad per stirpiai susiveržiu kelnių ar kimono diržą, todėl jis neleidžia dujoms pasišalinti, o pasirodė, kad reikėjo vieno paprasto gyvensenos pokyčio, ir visa problema išsisprendė.

Kas yra uždegiminė žarnyno liga?

Tačiau mano nepatogumai buvo niekis, palyginus su simptomais, kuriuos patiria žmonės, sergantys uždegimine žarnyno liga (angl. inflammatory bowel disease), tai dažnas viduriavimas, nuolatiniai stiprūs pilvo skausmai, maisto medžiagų nepasisavinimas, kūno ir dvasios išsekimas, svorio netekimas – ir visa tai veda į pirmalaikę mirtį.

Uždegiminė žarnyno liga yra nežinomos kilmės autoimuninis virškinamojo trakto, dažniausiai žarnyno, uždegimas. Jo metu paties žmogaus organizmo imuninė sistema puola ir naikina žarnyno sienelių ląsteles. Dažniausiai pasitaikančios šios kategorijos ligos yra  Krono liga ir opinis kolitas. Šių ligų simptomai panašūs, tiesiog Krono ligos atveju uždegimas pažeidžia gilesnius virškinamojo trakto vidinės sienelės sluoksnius ir gali kilti beveik visame virškinamajame trakte, o kolito atveju pažeidžiami paviršiniai sienelių sluoksniai ir dažniausiai tik storojoje ir tiesiojoje žarnose.

Panašius simptomus kelia ir celiakija. Nors ji taip pat uždegiminės kilmės, tačiau nėra priskiriama uždegiminei žarnyno ligai.

Celiakija – ne uždegiminė žarnyno liga?

Pagrindinė priežastis, kodėl medicina celiakijos nelaiko uždegimine žarnyno liga, yra ta, kad priešingai nei Krono ligos ar kolito atveju, medicina gali įvardinti celiakijos priežastį. Dabar priimta laikyti, kad Celiakiją sukelia baltymas gliutenas, gaunamas iš maisto, kuriame yra grūdinių kultūrų. Žmogaus organizmo imuninė sistema puola šį baltymą, žarnyno gleivinėje kyla uždegimas, dėl kurio nukenčia ir paties žarnyno sienelių ląstelės, siekdamas sumažinti žalą, organizmas mažina sienelių plotą, todėl nunyksta mikrogaureliai. Celiakiją suvaldoma tiesiog atsisakius grūdinių kultūrų, tačiau uždegiminės žarnyno ligos atveju, medicina negali pasiūlyti net teorinio gydymo, nes nėra įvardijusi priežasties. Gydymui taikomos priemonės tiesiog mažina skausmą, viduriavimą, padeda įsisavinti maistines medžiagas ir kitaip lengvina simptomus, bet jų nepašalina. Kadangi tokiu atveju gydymo protokolai skiriasi, tai ir šios ligos turi patekti į skirtingus Tarptautinio ligų klasifikatoriaus kategorijas. Tačiau šie skirtumai yra daugiau formalūs nei esminiai, o kai medicina į šias ligas žiūri atskirai, nieko keisto, kad taip sunku nustatyti tikrąsias jų priežastis ir tuo labiau išvengti šių ligų susidarymo.

Kas iš tiesų sukelia uždegiminę žarnyno ligą?

Kinijai ir kitoms tolimųjų rytų šalims sparčiai žengiant pramonės pažangos keliu, kartu su gerėjančiu gerbūviu, kyla ir uždegiminių žarnyno ligų epidemija, pavyzdžiui Honkonge per paskutinius 30 metų ligų atvejų išaugo 30 kartų! Kaip bebūtų gaila šių žmonių, bet iš šios epidemijos galima išpešti ir kai ką labai naudingo, o būtent nustatyti tai, kas iš tiesų sukelia šias ligas – tikrąsias jų priežastis.

Kaip tik per Elnio devyniaragio šventę išėjo žurnalo „Nature“ straipsnis, kuriame gvildenamas šis klausimas. Keletas mano pastebėjimų iš straipsnio:

  1. Staigus uždegiminių žarnyno ligų protrūkis mažai sietinas su genetika. Nors vakaruose dažnai bandoma dėl ligų apkaltinti genus, tačiau epidemija Azijoje ir tarp emigrantų iš Azijos parodė, kad genetiniai pokyčiai žmonių populiacijoje taip greitai nevyksta.
  2. Nauji uždegiminių žarnyno ligų atvejai labai susiję su ląstelienos sumažėjimu mityboje. Gerėjant pragyvenimui, vartojama vis daugiau stipriai perdirbto maisto, iš kurio pašalinama vis daugiau ląstelienos. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad moterys, kurios su daržovėmis ir vaisiais suvartodavo 24 g ląstelienos per dieną turėjo 40 % mažesnę tikimybę susirgti uždegimine žarnyno liga, lyginant su tomis, kurios suvartodavo pusę to ląstelienos kiekio. Daug ląstelienos turinti mityba net gi sumažino uždegiminės žarnyno ligos simptomų pasikartojimo tikimybę jau sergantiems pacientams.
  3. Kuo ankstyvesniame amžiuje pereinama prie mažai ląstelienos turinčios mitybos, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys uždegiminė žarnyno liga. Nustatyta, kad 10-čia metų vėliau nustojus vartoti pakankamai ląstelienos, tikimybė susirgti uždegimine žarnyno liga sumažėja 10 %.

Taigi ryškėja tikrasis kaltininkas – mityba, o ypač jos maisto medžiagų sudėtis. Ląstelienos mityboje turi būti pakankamai, kitaip išsiderinusi žarnyno mikroekosistema negamins pakankamai imunomoduliatorių ir taip nereguliuos mūsų pačių imuninių ląstelių veiklos virškinamajame trakte.

Ko nedaryti?

Tai tik dar viena priežastis mylėti savo mažuosius pagalbininkus ir prižiūrėti savo virškinamojo trakto mikroekosistemą. Dėl to Sveikos gevensenos laiptų Bronzinės pakopos pirmasis žingsnis, t.y. pats pirmasis žingsnis link Visuotinio sveikatingumo, yra ląstelienos kiekio mityboje atstatymas į tą lygį, kurį vartojo mūsų pirmykščiai protėviai. Tad nelaukit rytdienos, kitos savaitės, kito mėnesio ar kitų metų…

jau dabar pasiryžkit BENT PUSĘ savo ir savo vaikų LĖKŠTĖS užpildyti daržovėmis
(troškintomis, garintomis, virtomis, keptomis ar žaliomis).

Ir pilvas bei visi jame įsikūrę mažieji pagalbininkai Jums padėkos, tik greičiausiai neanksčiau nei po 2 savaičių.


…Na o kaip aš išsprendžiau savo skausmingo žarnyno problemą dar tuomet, kai tiek nežinojau apie sveiką gyvenseną?

Stebėdamas save nustačiau, kad visi skausmai kildavo pavalgius žieminių obuolių. Anuomet daug jų vartodavome, nes turėjome sodą. Matyt pektinų (pagrindinės obuolių ląstelienos) ir fruktozės (pagrindinio obuolių cukraus) derinys maitino netinkamas bakterijas netinkamoje žarnyno vietoje, per aukštai žarnyne susidarę dujos neturėjo galimybių greitai pasišalinti ir raižė pilvą.

Nustojau vartoti obuolius žiemą – baigėsi ir pilvo skausmai.