Pirmykštis kovos menas „Kautas“

Kauto treniruotė miške„Kautą“ trumpai būtų galima pavadinti pirmykščiu kovos menu. Pirmykščių genčių kovos ir medžioklės technikos, primatų kovos judesiai ir taktika, japonų kovų menai (fukiyado, shirukendo ir aikido), parkūras ir net Dao filosofija – visa tai yra „Kauto“ technikų ištakos. Tačiau „Kautas“ nėra vien tik kovos menas arba vien tik sportas – tai jungi (integrali) kūno ir dvasios lavinimo sistema, paremta pirmykštės gyvensenos ir Dvasios lavinimo kelio principais.

Tiek šaudant į taikinius, tiek ir treniruojantis su ginklais, ūgis ir jėga nėra svarbūs, todėl bendrose treniruotėse gali treniruotis tiek berniukai, tiek ir mergaitės, tiek jaunimas, tiek ir senjorai – taip, kaip užsiiminėdavo ir mūsų pirmykščiai protėviai. Treniruotėse kiekvienas ras, ką pritaikyti sau.

Susidomėjus susisiekti

Telefonu +370 647 72608
El. paštu sveikatingumas@zintis.lt


Veiklos

Šaudymas pūtykle.  Pūtyklė (angl. „blowpipe“ arba „blowgun“, jap. „fukiya“), tai vamzdis, iš kurio plaučiais išpučiama strėlytė. Pūtyklė net ir šiais laikais yra vienas iš pirmykščių genčių medžioklės įrankių. Šis paprastas, bet kartu veiksmingas įrankis padeda gerai lavinti laikyseną ir kvėpavimą. Pūtyklę, priešingai nei lanką, galima lengvai perimti į kitą ranką, todėl šaudant lavinamos abi kūno pusės. Treniruojame ir varžybas rengiame pagal Tarptautinės fukiyado asociaciojos (IFA) taisykles.

Griuvimai ir kūlvirsčiai. Mokėti saugiai nugriūti svarbu kiekvienam, ne tik imtynininkams ar kitiems sportininkams. Saugus kritimas apsaugo nuo kaulų lūžių ir galvos sutrenkimų žiemą, kai slidu. Saugiai nukristi ypač svarbu vaikams, nes jie yra judrūs. Priešingai paplitusiai nuomonei, įmanoma saugiau nukristi beveik iš bet kokios padėties ir beveik ant bet kokio paviršiaus. Užsiėmimų metu mokomasi griūti ant nugaros, atlikti žemus ir aukštus kūlvirsčius ant čiužinių, žolės ar grindų.

Pirmykštė beginklė kova. Kovą sudaro keturių rūšių elementai: smūgiai, gintys (blokai), metimai ir sulaikymai (laužimai). „Kauto“ smūgių technikos pagrindas yra aikido naudojami smūgiai, tačiau jos išskirtinės tuo, kad smūgio metu plaštaka ne sugniaužiama į kumštį kaip bokse ar ištiesiama kaip kai kuriuose karate stiliuose, bet laikoma taip, kaip besikaudami laiko mūsų protėviai – primatai. Toks plaštakos laikymas yra saugus, nes sumažina riziką pačiam patirti traumą ir nereikia ilgų treniruočių, kad būtų galima atlikti saugų ir tvirtą smūgį be pirštinės. „Kauto“ gintys pasižymi tuo, kad išnaudoja natūralią žmogaus reakciją į pavojų. Taip pat jos ne sustabdo priešininko smūgį, o jį nukreipia – taip sumažina žalos riziką ir taupo energiją. Smūgių ir ginčių technikos plikomis rankomis glaudžiai susiję su smūgiais ir gintimis, naudojant ginklus (ietį ir kirvuką). „Kauto“ metimai natūraliai išplaukia iš smūgių ir ginčių, tiesiog įdedant platesnį kūno judesį, įmantrių metimų nenaudojame.

Kova ietimi. Pagrindiniai koviniai judesiai ietimi yra dūriai, gintys (blokai) ir nuobloškiai. Visi šie judesiai padeda susitapatinti su ginklu, jausti jį, kaip savo kūno dalį. Ietis turi du skirtingo pavojingumo galus: smaigalį ir bukąjį galą, todėl yra skirtingi tų pačių technikų variantai, išnaudojantys „pavojingąjį“ arba „saugųjį“ galą. Dėl saugumo, tikra smaili ietis nenaudojama, antgalis tik imitacinis.

Kova kirvuku. Pagrindiniai koviniai judesiai kirvuku yra kirčiai, tiesūs ir įkypi, bei gintys. Technikos panašios į dalį judesių plikomis rankomis, tačiau galima treniruotis saugiau, nes dėl įrankio yra didesnis atstumas tarp partnerių. Kirčio technikos naudingos ir gamtoje, veiksmingai valdant kirvį kapojimui ar šakų kirtimui. Treniruočių metu, dėl saugumo, naudojamos kirvukų imitacijos.

Akmenų svaidymas. Objektų svaidymas padeda suderinti viso kūno judesio koordinaciją, greitį, jėgą ir kartu laisvumą. Mokomasi svaidyti abiem rankom, ne tik dominuojančia, nes vienodai  lavinant, pasiekiamas vienodas taiklumas iš abiejų pusių – tai rodo, kad abi kūno pusės ir smegenų pusrutuliai gali lavėti lygiagrečiai. Dėl saugumo, treniruočių metu svaidoma akmens imitacija (teniso kamuoliukas). Svaidoma taiklumui į sieną, porose arba grupėse.

Treniruočių įrankių gaminimas. Tam, kad lengviau būtų susitapatinti su treniruočių įrankiais, pūtyklę, strėlytes, ietį ir kirvuką užsiiminėjantys gaminasi ir dekoruoja patys. Jaunesniems vaikams padeda vyresni vaikai arba mokytojas.

Poriniai pratimai. Taikant įvairius smūgius, kirčius, dūrius, nuobloškius ir gintis plikomis rankomis ar su ginklais, galima sudėlioti ko ne begalybę derinių kovai poroje. Dvasios lavinimo kelyje nėra ilgų porinių kovų derinių, nes tikrovėje kova pasibaigia per du, ilgiausiai tris judesius. Porinį pratimą sudaro puolimas, gintis (blokas) ir atkirtis (kontrataka) – visi jie išmokstami atliekant pamatinius judesius, o vėliau sujungiami į menamą kovos scenarijų ir lavinami poroje.

Grupiniai pratimai. Dirbant kartu grupėje, lavinamas kintančios aplinkos sekimas ir nuolatinis taikymasis prie kintančių aplinkybių. Grupėje pamatiniai judesiai atliekami sinchroniškai. Taip pat mokomasi vesti kovą su daugiau nei vienu priešininku. Visa tai vėliau panaudojama rengiant pasirodymus.