Kokią grėsmę kelia ketogeninė dieta

      Komentarai įrašui Kokią grėsmę kelia ketogeninė dieta yra išjungti

Žurnalistai manęs yra paklausę, gal aš išsigydžiau kokią nors sunkią ligą, kad taip kovoju už sveiką gyvenseną. Pripažįstu, prierašas po vardu „išsigydė vėžį“ garantuotai prideda svarumo tavo žodžiams, tačiau man rūpi ne gydymas, o ligų profilaktika, nes tik ji yra tikrasis sveikatingumas. „Ne, nesirgau mirtinomis ligomis ir nesu jų išsigydęs savomis priemonėmis,“ – atsakau, „tačiau priešingai nei daugelis žmonių ar net medikų, aš žinau, kas man gresia ir tas žinojimas yra kur kas didesnis paskatinimas užsiimti sveika gyvensena nei išgijimas.“

Kaip ir daugelis vyrų, turiu polinkį į švaistymo-nykimo (katabolinę) būklę, tai reiškia, kad jei kartais nepasilaikau Sveikos gyvensenos laiptų rekomendacijų, kūnas pradeda krypti į simpatinį, ketogeninį arba ląstelių svilinimo (disaerobnį) nukrypimą. Alzheimerio liga ir senatvinė silpnaprotystė bendrai yra viena iš ligų grupių, kurios siejamos su švaistymo-nykimo būkle, todėl kai per pastarąją savaitę Facebook’as man atsitiktinai parodė net tris publikacijas apie naujus atradimus Alzheimerio ligos tyrimų srityje, supratau, kad Visata nori man kažką pasakyti.

Pastaruoju metu esu užsivertęs darbais paleisti sveikų maisto produktų gamybos cechą, todėl nors ir rinkau daug informacijos, ypač apie Mėnulio poveikį žmonių sveikatai, tačiau mažai ja dalinausi svetainėje. Gal Visata norėjo priminti, kad vis dėlto ne gamyba, o švietimas yra pirminė Žinties misija? Kaip bebūtų, radau laiko prisėsti ir pasidalinti tais atradimais su Jumis. Matau, kad tai ypač svarbu, nes ketogeninė dieta iš specialaus trumpalaikio būdo atstatyti specifinę kūno būklę tampa nauja mada, o jos skleidėjai šiai dietai klaidingai priskiria vis daugiau panacėjos savybių.

Alzheimerio liga = III tipo diabetas

Pirmasis pasirodęs straipsnis pateikė papildomų įrodymų, kad Alzheimerio ligą galima vadinti III-iojo tipo diabetu. Pasirodo, kad mokslo pasaulis jau 2008 metais tai pripažino, tačiau dabar buvo rastas genas, kuris koduoja patį ląstelinį mechanizmą, kaip tai įvyksta.

Primenu, kad I tipo diabetas pasireiškia tuo, kad kasos ląstelės nepagamina arba neišskiria pakankamai insulino (hipoinsulinizmas), tokiu būdu likusios kūno ląstelės negauna signalo priimti gliukozės iš kraujo ir badauja, todėl energijai pradeda daugiau naudoti riebalus, o padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (hiperglikemija) skatina oksidacinius pažeidimus. I tipo diabetas susijęs su simpatine kūno būkle. II tipo diabetas pasireiškia tuo, kad kūno audinių ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną (vystosi atsparumas insulinui), todėl daugiau degina riebalus. Dėl to gali didėti gliukozės koncentracija kraujyje (hiperglikemija), nepriklausomai nuo to, ar kasa išskiria pakankamai ar net per daug insulino (hiperinsulinizmas). II tipo diabetas susijęs su ketogenine kūno būkle.

III tipo diabetas, kuriuo aiškinama Alzheimerio liga, panašus į II-ojo tipo, tik atsparumas insulinui išsivysto smegenų ląstelėse. Jos nesugeba priimti gliukozės, o iš riebalų energijos pagaminti nesugeba, todėl pradeda badauti ir nyksta. Šis mechanizmas buvo aptiktas ne atsitiktinai. Mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad viršsvoris, II tipo diabetas ir atsparumas insulinui yra stiprūs rizikos veiksniai senatvinei silpnaprotystei ir Alzheimero ligai susidaryti.

Badavimas amžiaus neilgina

Antrasis staraipsnis atskeleidė, kad Alzheimerio ligos požymių pirmą kartą aptikta laukinių gyvūnų, delfinų, smegenyse.  Kaip mini straipsnyje, jau ir anksčiau šių požymių buvo aptikta kituose gyvūnuose, pavyzdžiui nelaisvėje laikomuose primatuose, tačiau tai pirmas artas, kai tai aptikta laukinių gyvūnų smegenyse. Šis įvykis rodo, kad Alzheimerio liga yra natūralių gamtos procesų dalis ir neatsirado dėl civilizacijos.

Delfinai yra vieni iš tų gyvūnų, kurie kaip ir žmogus, gyvena ilgiau nei jų reprodukcinis amžius. Kitaip tariant, delfinai, kaip ir žmonės, kažkuriame evoliucijos etape sugebėjo išvystyti gyvenimo trukmės pratęsimo mechanizmą. Straipsnyje kaip tik atskleidžiama, kad Alzheimerio liga gali nurodyti, koks tai mechanizmas – tai insulino išnaudojimas kitiems kūno signalams perduoti. Dėl to delfinų ir mūsų, žmonių, kūnai lengviau nei kiti gyvūnai išvysto atsparumą insulinui (ketogeninį nukrypimą) ir Alzheimerio ligą.

Bet svarbiausia, kad tai šiame straipsnyje paneigiamas teiginys, jog badavimas prailgina gyvenimą. Šis sveikatinimo svetainių pagautas teiginys buvo atrastas eksperimentuojant su pelėmis, tačiau jos ne taip lengvai išvysto Alzheimerio ligą, tai rodo, kad jų signalų perdavimo insulinu sistema veikia ne taip kaip žmogaus ir delfinų. Tai reiškia, kad žmonės, priešingai nei pelės, jau dešimtis tūkstančių metų naudoja šį amžiaus prailginimo būdą ir jau gyvena ilgiau nei anksčiau, todėl badavimas papildomų metų nepridės, o tik skatins ketogeninį kūno būklės nukrypimą.

Alzheimerio liga vystosi lėtai kitur kūne

Trečias straipsnis teigia, kad beta-amilodo dariniai, molekulės, kurių kaupimasis smegenų ląstelėse rodo Alzheimerio ligą, pirmiau pradeda gamintis ne smegenyse, o kitose kūno ląstelėse. Su amžiumi jos vis legviau patenka į smegenų ląsteles ir ten kaupiasi, kol išryškėja Alzheimerio ligos simptomai.

Iš to galima daryti išvadą, kad tam įmanoma užkirsti kelią, kaip minėjau pradžioje – sveikatingumas veiksmingiau už gydymą.

Ketogeninės dietos klystkeliai

Klausiate, kuo dabar čia dėta ketogeninė dieta. Primenu, kad ketogeninė dieta remiasi tuo, kad stipriai sumažinus angliavandenių (cukrų ir krakmolo) kiekį mityboje ir vartojant labai daug riebalų bei baltymų, kūnas pradeda deginti riebalus ir gaminti ketonus, kurie maitina smegenis. Kadangi daug esu pasisakęs prieš angliavandenius kaip mitybos pagrindą, žmonėms dažnai klaidingai mano, kad ir aš esu už daug riebalų ir baltymų bei mažai angliavandenių turinčią ketogeninę dietą.

Kaip sako pavadinimas, ketogeninė dieta skatina ketogeninį kūno būklės nukrypimą. Jau 7 metus atlikinėju kūno būklės tyrimus ir matau, į ką veda ši būklė. Pirmiausia, ji statina kitus švaistymo-nykimo (katabolinės) būsenos nukrypimus – simpatinį ir ląstelių svilinimo (disaerobinį), o kartu ir visus jų simptomus, pavyzdžiui: širdies permušimus, raumenų nykimą, riaumatinius skausmus, aterosklerozę. Tiek iš savo patirties, tiek ir iš tyrimų matau, kad ypač iš disaerobinio nukrypimo išlipti vien su mityba yra neįmanoma, todėl šį nukrypimą sukėlus mityba, iš jos išeiti tenka su papildais. Na ir antra, ketogeninė būklė medicinoje paprastai vadinama atsparumu insulinui, o jis veda į II-ojo tipo diabetą ir, kaip matyti iš šio straipsnelio, į senatvinę silpnaprotystę bei Alzheimerio ligą.

Pripažįstu, kad ketogeninė dieta labai padeda, jei žmogaus kūno būklė yra priešingoje kaupimo-augimo (anabolinėje) būsenoje, o ypač jei yra gliukogeninis kūno būklės nukrypimas. Pats esu ne kartą rekomendavęs šia dietą tokiais atvejais, tačiau laikinai!

Aš esu už PUSIAUSVYRĄ, o ne kraštutinumus, nes tik svyravimas apie pusiausvyros būseną užtikriną ilgalaikę sveikatą.

Protas yra mano įrankis tiesos apie sveikatingumą paieškose ir
nenorėčiau, kad jis sudiltų per anksti dėl naujos mados,
o jūs?