Išsijudinimas

IšsijudinimasKokia išsijudinimo nauda?

Mums suaugusiems regis, kad mes mokame judėti, juk tai darome nuo tada, kai dar buvome trijų mėnesių vaisius mamos gimdoje. Tačiau mes nesusimąstome, kaip tai vyksta, juk retas kuris pagalvojame, kaip eidami koridoriumi tiesiai, prireikus sugebame pasukti už kampo.

Pirminė skeleto raumenų paskirtis yra suteikti kūnui tvirtumą ir formą, ši paskirtis lavinama įsikūnijant. Tačiau kur kas svarbesnė raumenų paskirtis yra išjudinti kūną, todėl skeletas ir raumenys kartu medicinoje vadinami judėjimo aparatu, šį aparatą valdo smegenys. Smegenų didžiuosiuose pusrutuliuose yra zonos, kurios atsakingos už informacijos priėmimą iš kiekvienos kūno dalies apie padėtį ir jėgą. Greta šių zonų yra kitos, kurios siunčia signalus į kiekvienos kūno dalies atskirus skeleto raumenis. Tačiau jei šie signalai būtų siunčiami bet kaip, kūnas tiesiog trukčiotų ir raitytųsi. Kad kūnas judėtų kryptingai, pirma reikia suderinti visus signalus tarpusavyje, įvertinti jau esamą kūno padėtį bei pusiausvyrą. Tai didžiulis darbas, todėl tam, kad neperkrautų pagrindinių smegenų, kūnas turi antras smegenis – smegenėles.

Smegenėlės yra antra pagal dydį galvos smegenų dalis po didžiųjų pusrutulių. Jos net atrodo kaip atskiros smegenys, tik mažesnės ir pritvirtintos aukštyn kojomis. Smegenėlės, apdorodamos kūno dalių padėties ir pusiausvyros informaciją, parengia judesių programą, kurią siunčia atgal į didžiuosius pusrutulius, o šie nustatyta seka siunčia signalus raumenims. Kiekvienas judesys, kurį atliekate, turi atvaizdą smegenėlėse, todėl galima sakyti, kad jose kaupiama duombazė judesių, kuriuos kūnas moka.

Tai, ką mes vadiname protavimu arba mąstymu, vyksta didžiuosiuose pusrutuliuose, tačiau ne ką mažiau svarbu lavinti kūno mąstymą, kuris vyksta smegenėlėse. Lavinant kūno mąstymą, dar vadinamą koordinacija, plečiasi judesių duombazė smegenėlėse, todėl kritinėse situacijose joms reikia mažiau laiko suderinti judesius ir šie tampa vis tikslesni. Kuo ši judesių duombazė platesnė, tuo dvasia (psichika) jaučiasi laisvesnė savam kūne ir kartu šiame pasaulyje. Gebanti laisvai judėti kūnu dvasia gali lengviau pajausti laimę. Kai judesių paletė yra skurdi, dvasiai rodosi, kad kiekvienoje nenumatytoje situacijoje ištiks nesėkmė, todėl prasta kūno koordinacija stumią dvasią į neviltį.

Kaip išsijudinti?

Pirmiausia reikia dažniau pakilti nuo kėdės, sofos ar automobilio sėdynės ir reguliariai užsiimti veikla, kuri išjudina visą kūną. Mūsų protėviams tai buvo, kopimas ar kitoks kliūčių įveikimas ieškant maisto, bėgimas tiek gelbėjantis, tiek ir medžiojant, taip pat ir šokiai. Mūsų laikais šiuos reikalavimus atitinka:

  • Lengvoji atletika
  • Individualūs šokiai (nesusikibus)
  • Parkūras
  • Kovų menų katos
  • Kovinių sportų smūgiai į kliūtis

Tam, kad šios veiklos lavintų ne tik kūną, bet ir dvasią, jos turi atitikti keletą kriterijų:

  1. Ketinimas. Ketinimas – tai dvasios noras kur nors patekti. Dažnai mes ketinimą siejame su vaizdu, kitaip sakant, įsivaizduojame, kokio judesio rezultato norime. Judesiai be ketinimo lavina kūną, bet nelavina dvasios.
  2. Įsisąmoninimas. Mes atliekame daug judesių, bet jų neįsisąmoniname, to pavyzdys galėtų būti ėjimas arba vairavimas. Mes nesusimąstome, kaip judame eidami, todėl ėjimas mūsų dvasios ir nelavina. Tik įsisąmonintas judesys lavina dvasią, nes padeda susieti ketinimą su judesiu, t.y. rezultatą ir veiksmą. Įsisąmoninti padeda apmąstymas, t.y. pakartotinis ketinimo ir judesio išgyvenimas iškart po jo. Aikido kovos mene tai vadinamas „zanshin“ arba „dvasios išlaikymas“ – nors kūnas jau sustojęs, dvasia dar turi judėti.
  3. Atsakingumas. Nors nemažai sveikatingumu besirūpinančių žmonių užsiima judria veikla, tačiau ją atlieka neatsakingai. Jie, siekdami lavinti kūną arba dvasią, iš tiesų žaloja savo kūną ir medžiagų apykaitą. Išsijudinimas nėra sportavimas – jų tikslai visiškai priešingi. Išsijudinimas naudoja kūną, kad lavintų dvasią, sportas naudoja dvasią, kad iš kūno išspaustų maksimaliai gerą rezultatą. Sportas nėra sveikata – tai įrodo profesionalių sportininkų sveikata.
    Mums evoliucija davė vieną galingą įrankį, kuris padeda mums įveikti sunkumus – tai valia. Tačiau ją , kaip ir bet kokį galingą įrankį, reikia naudoti labai atsakingai. Siekiant tiek dvasios, tiek ir kūno sveikatingumo, negalima naudoti valios tam, kad apeitume kūno siunčiamus signalus. Jei treniruojamasi reguliariai, tačiau prieš treniruotę jaučiamas kūno nuovargis arba dvasios tingumas – tai signalai, kurie rodo, kad dar ne laikas naujai treniruotei ir reikia leisti kūnui ir dvasiai atsigauti.

SUDOMINO? SPAUSK ČIA!